Kolagenas yra didžiausią dalį žmogaus baltymų sudarantis baltymas, randamas kauluose, raumenyse, odoje ir sausgyslėse.
Geriausias Kolagenas yra baltymas, kurį gamina mūsų kūnas.
Mūsų sąnariai, kaulai, raumenys, sausgyslės, taip pat plaukai ir nagai susideda iš kolageno. Tiesą sakant, 30% visų mūsų kūno baltymų yra kolagenas. Kitaip tariant, kolagenas yra nepakeičiamas ir vaidina svarbų vaidmenį visame mūsų kūne. Jis sudaro viso žmogaus kūno jungiamojo audinio pagrindą ir galite jį palyginti su savotiškais klijais, laikančiais kūną kartu. Kolagenas būtinas norint išlaikyti jungiamojo audinio struktūrą ir stiprumą. Nuo 25 metų kolageno natūrali organizmo gamyba mažėja, tuo pačiu, gaminamo kolageno kokybė pamažu prastėja. Laimei, yra ir gerų naujienų: galite padidinti kolageno kiekį organizme vartodami mūsų kolageno priedą.
Kūne kolagenas atlieka dvejopą vaidmenį: palaiko audinių struktūras bei lemia jų elastingumą ir lankstumą. Dėl kolageno poveikio judame nejausdami skausmo ir galime džiaugtis sveikais sąnariais ir raiščiais, puikia odos, plaukų, nagų ir dantų būkle.
Kolageno tipai
Yra daugiau nei 28 skirtingų kolageno tipų. I ir II tipo kolageno peptidai yra patys svarbiausi mūsų organizme. Be to, 90% viso kolageno yra I tipo kolageno peptidų. Kiekvienas tipas turi savo ypatybes ir savo atsiradimą organizme.
I tipo kolageno yra odoje, plaukuose, naguose, kauluose, kremzlėse, jungiamajame audinyje, raiščiuose, sausgyslėse ir kraujagyslėse.
II tipo kolagenas randamas sąnariuose, tarpslanksteliniuose diskuose, šonkauliuose, nosyje, gerklose ir trachėjoje.
III tipo kolagenas randamas odoje, kraujagyslėse ir audiniuose žaizdoms taisyti.
Visų geidžiamas kolagenas: kur jo rasti?
Kaulų sultinys
Kaulų sultinys yra vienas geriausias kolagenas , nes tiesiogiai aprūpina organizmą šiuo baltymu. Kiti maisto produktai padeda organizmui sintetinti kolageną, tačiau patys jo neturi daug. Jautienos kaulų sultinyje gausu 1 tipo kolageno. Vištienos ir kalakutienos kaulų sultinyje yra daugiau 2 tipo kolageno, todėl jį reikėtų vartoti norint palaikyti sveikus sąnarius.
Lašiša
Lašišoje gausu cinko, kuris aktyvina kolageno sintezei reikalingus baltymus. Joje taip pat gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko natūralią odos drėgmę ir palaiko sveikas odos ląsteles. Pagerinkite odos sveikatą į savo mitybos racioną įtraukdami daugiau lašišos (ir kitų riebių žuvų, tokių kaip skumbrė, tunas ir silkė).
Raudonos spalvos daržovės
Pomidoruose, burokėliuose ir paprikose gausu antioksidanto likopeno. Jis veikia kaip natūralus apsauginis filtras nuo saulės, apsaugantis odos ląsteles nuo pažeidimų, todėl galėsite ilgiau atrodyti ir jaustis jaunesni.
Žalios spalvos daržovės
Žaliosios daržovės yra puikus vitamino C, kuris padeda stiprinti imunitetą, šaltinis. Jose taip pat yra chlorofilo – pigmento, suteikiančio joms žalią spalvą. Chlorofilas taip pat gali padidinti prokolageno ir kolageno – dviejų baltymų, kurie yra būtini sveikai odai ir kaulams – kiekį. Žaliosios daržovės turėtų būti jūsų lėkštėje kiekvieną dieną!
Oranžinės spalvos daržovės
Oranžinė spalva rodo, kad produkte gausu vitamino A ir beta karotino. Tai padeda skatinti kolageno regeneraciją ir yra naudinga odai. Morkos ir moliūgai kone pačios pigiausios daržovės parduotuvėje, tad pabandykite juos įtraukti į savo mitybą!
Sojos
Sojos produktuose yra genisteino – augalinio hormono, pasižyminčio antioksidacinėmis savybėmis. Šis junginys skatina kolageno sintezę ir inaktyvuoja odos senėjimo fermentus. Sojoje taip pat gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina kraujotaką ir mažina uždegimus. Išbandykite džiovintas sojų pupeles ir šaldytas edamame pupeles, salotas ir ryžių patiekalus gardinkite tofu sūriu, o pusryčių granolą užpilkite natūraliu sojų pienu.
Citrusai
Renkantis ne tik daržoves, bet ir vaisius galima vadovautis spalvų gama nuo geltonos iki raudonos. Citrusiniuose vaisiuose ypač daug vitamino C, kuris reikalingas baltymų sintezei. Ne išimtis ir kolageno gamyba.
Tyrimų metu nustatyta, kad geriausias kolagenas yra , išgaunamas iš žuvų arba gyvūnų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į žuvinės kilmės ir galimų alerginių reakcijų riziką konkrečiam organizmui.